Mūsų gimnazijoje rugsėjo 3–17 dienomis visų klasių mokinius, mokytojus ir kitus bendruomenės narius telkė  kilnojamoji ekspozicija, aktyviai keliaujanti po Lietuvos ir užsienio mokyklas, kultūros centrus bei renginius. Paroda skirta žaismingai pristatyti svarbiausius lituanistikos ir kalbotyros pasiekimus, supažindinti su lietuvių kalbos istorija, skatinti pasididžiavimą lietuvių kalba, atskleisti jos išskirtinumą ir vietą pasaulio kalbų kontekste bei pristatyti lietuvių kalbą užsieniečiams. Tad ją su mokiniais apžiūrėjo, drauge mokėsi ne tik lietuvių kalbos mokytojos Rita Karpavičienė ir Violeta Žudienė, bet ir anglų kalbos mokytojai Eglė  Balsienė, Vidas Pečiulis, kiti mokytojai.

Ekspoziciją sudaro unikalūs, interaktyvūs eksponatai – kalbos žaislai, kuriuos kiekvienas galėjo paliesti rankomis, todėl edukacinėje parodoje smalsavo ir 3, 4 klasių mokiniai su mokytojomis Angele Kiziene ir Sandra Daukantiene. Pradinių klasių mokinių dėmesį labiausiai traukė interaktyvi lietuvių kalbos abėcėlė – kiekvienos lietuviškos raidės antspaudai su jų kilmės aprašais (lotyniškos, čekiškos, originalios lietuviškos, pagal lenkų analogiją pasidarytos raidės), atspindintys tautos kultūrinę raidą ir istoriją. Tad abėcėlę pasikartoti ir raidžių kilmę sužinoti įdomu buvo ir aukštesniųjų klasių mokiniams.

Sudėtingesnė užduotis – interaktyvus indoeuropiečių kalbų medis – tai eksponatas (kuriame kalbų šeimos – tai medžiai, o kalbos – vaisiai) I gimnazijos klasės kalbotyros pamokoms. Įdomu buvo iš arčiau susipažinti su gausia indoeuropiečių kalbų įvairove, suteikiančia galimybę pačiam atrasti kalbų ryšius ir panašumus, atskleidžiančia, kurios šeimos kalbomis pasaulyje kalbama daugiausia, kurios kalbos jau yra išnykusios, kaip šiame kontekste atrodo lietuvių kalba.

Šviečiantys eksponatai (akis ir musė), kuriais žaidžiama dėlionės principu, skatino pažinti  lietuviškų žodžių atitikmenis kitose pasaulio kalbose, kalbų genetinę bendrystę. Ir simbolinis žodynas, šviečiantis eksponatas su atverčiamais žodžiais, pristatė pasirinktų žodžių kilmę, t. y. ar jie buvo paveldėti, pasiskolinti iš kaimynų ar sukurti lietuvių žymių asmenybių. Medžiagą sisteminti padėjo magnetinis žemėlapis su žodžiais, kuriuos dėliojant galima pamatyti, kokius žodžius lietuviai paskolino kitoms kalboms (estų, rusų, baltarusių, ukrainiečių, latvių, vokiečių). Žinias papildė ir sistemino 5 pastatomi stendai su išsamesne informacija, pasakojančia apie kiekvieną eksponatą.

Autorius:
Lilija
Pleškienė

Klasių veiklos kuratorė