Vienuoliktokų krikštynos 2017
Rugsėjo 22 d., penktadienis. Jau per ilgąsias pertraukas prasidėjo vienuoliktokų „krikštijimas“: jų veidai ir plaukai buvo išdažyti įvairiausiomis spalvomis. Daugeliui tai buvo įdomi atrakcija, bet buvo ir tokių, kurie, švelniai tariant, „nusimuilino“.
16 val. atėjo metas tikrosioms linksmybėms. ,,Nekrikštai“, apvilkti specialiais rūbais, surakinti po du ir pavaišinti ypatingu marmalu, pradėjo ,,kančių kelio“ maratoną – turėjo įveikti parengtą kliūčių ruožą. Dvyliktokai taip ,,atsigriebė“ už praėjusių metų dvyliktokų jiems surengtą „egzekuciją“. Tik šį kartą vienuoliktokai krikšto tėvams irgi nebuvo gailestingi ir stengėsi atsilyginti tuo pačiu. Kliuvo ir man kažkokio skysčio, mat važiuodama namo kvepėjau išrūgomis ir agurkų rasalu.
Nusiplūkę vienuoliktokai privalėjo duoti šventos priesaikos žodžius, kad nuo šiol jie privalo mylėti dvyliktokus – pačius šauniausius krikštatėvius.
Sveikinu drąsius vienuoliktokus, įrodžiusius, kad jie verti vienuoliktokų vardo. Tikiuosi, kad ši diena liks kaip smagus nuotykis, nors ir labai purvinas.
