Jau tradicija tapęs renginys vyko lietingą, apniukusią rugsėjo tryliktosios dieną, penktadienį, mėnuliui verčiantis į pilnatį. Pati puikiausia diena krikštynoms, tiesa?

Nuo pačio ryto vienuoliktokai pajuto švelnų krikštatėvių rūpestingumą – buvo papuošti specialiu užsakymu pasiūtais seilinukais, kaktos pažymėtos šventais užrašais. Kadangi pagrindinė krikštynų ceremonija laukė ilga ir ganėtinai varginanti ne tik mūsų kunigėlius, bet ir pačius mažuosius – vienuoliktokus, šie tik dėl atsargos buvo ir suvystyti tiesiogine ta žodžio prasme. Kadangi norinčiųjų pasikrikštyti buvo nemažai, visai ceremonijai pasitelkėme net du kunigus – Pavasarėlį ir Merūnėlį. Pats krikštynų procesas buvo ganėtinai ilgas, tačiau švęsto vandens tikrai netrūko. Tiesa, kai kurie į jį jautriai reagavo (jau tie vaikai!), todėl į pagalbą reikėjo pasitelkti ir vieną iš krikšto mamyčių, kuri dirba „sesele“ ambulatorijoje. Galų gale visi vienuoliktokai buvo taip gerai pakrikštyti, jog…išalko. Bet juk ir tą numatė išmintingieji krikšto tėveliai! Puodas maistingos, gardžios košės jau kurį laiką puikavosi ant stalo – juk ne kiekvieną dieną tokių gardėsių paragauti tenka! Kai kurie netgi prašė porcijos pakartojimui... Ceremoniją krikšto vaikai pabaigė priesaika, kuria pasižadėjo visą likusį gyvenimą gerbti savo krikšto tėvelius už jų rūpestį ir meilę. Žinoma, gavo ir krikšto vardus  bei buteliukus, kurių, savaime suprantama, išsiilgo viso renginio metu. Juk krikšto tėveliams krikštynos yra toks jautrus renginys, na, o krikšto vaikams – stresas, klyksmas ir taip toliau...

Krikšto tėveliai nepaprastai džiaugiasi prisidėję prie Jūsų tapimo pilnaverčiais mūsų gimnazijos nariais!

Maja Timofejeva

IVg klasės mokinė